John Fowles. Magas: 682 išvarginę puslapiai?
John Fowles knygą Magas skaičiau sirgdama – geras metas leist sau panirt į TOKIĄ istoriją. Nežinau, kaip būčiau elgusis kitom aplinkybėm – skaitant visa kita norėjosi daryt atmestinai. Pietums sumuštinis? Gerai. Ar galiu paskambint? Nelabai. Taip, taip, galima sakyti, kad kūrinys mane apsėdo.
Magas – ne saldus knyginis pyragėlis, kurį sušlamštei ir pamiršai, o daugiasluoksnis, klausimus keliantis, vis dar aktualus kūrinys (parašytas 1965-aisiais). Ir čia nutiko paradoksas. Kūriny tiek pasakyta, o man sunku rinkt žodžius. Bandau.
Taigi mielai skaičiau istoriją, kurios pagrindinis veikėjas buvo arogantiškas šiknius, bet vis tiek norėjosi jį perprast. Kas tau? Kodėl taip elgies? Ar tu pasikeisi? Ir ką darysim toliau? Taip, šis pasakojimas taip natūraliai plaukė, kad jaučiausi esanti jo dalis.
Magas: romanas, detektyvas ar trileris?
Nors pritariu minčiai, kad literatūra gali būti puiki pramoga, visgi labiau linkstu prie nuomonės, kad gera literatūra yra nepatogi. Skatinanti mąstyti, net keičianti sumedėjusius įsitikinimus (kuriuos šiaip yra sveika karts nuo karto atsinaujint išgirdus įtikinančius argumentus).
Taigi mielai skaičiau istoriją, kurios pagrindinis veikėjas buvo arogantiškas šiknius, bet vis tiek norėjosi jį perprast. Kas tau? Kodėl taip elgies? Ar tu pasikeisi? Ir ką darysim toliau? Taip, šis pasakojimas taip natūraliai plaukė, kad jaučiausi esanti jo dalis.
Kaip gali nepasijaust dalimi, kai atmosfera tokia sapniška, kinematografiška, mistiška? Skaitydama užrašuos pasižymėjau, kad „buvau pasiilgusi tokio gero atmosferiško kūrinio“.
Sakyčiau, atmosferai sukurti autorius puikiai pasitelkė salos gyvenimą (veiksmas vyksta mažytėj Graikijos saloj, bet taip pat aprašomas Londonas bei kiti miestai), miglotus karo nutikimus, nuošalumą. Nors apimtis išties nemaža – 682 puslapiai, tačiau John Fowles labai sėkmingai dozavo įtampą. Ir išties, ta nežinomybė, autoriaus gebėjimas pasakoti ir mėtyti pėdas man padarė didžiausią įspūdį.
Taigi ši istorija – romanas, detektyvas, trileris viename. Autorius išties gerą pasakojimą įvyniojo į tinkamiausią atmosferą. Ko daugiau reikia?
Masėms ar gurmanams?
Gerai, pajuokavau – vien intrigos geram kūriniui nepakanka. Dar reikia realistiškų veikėjų. Laimei, autorius sukonstravo išties įtikinamus veikėjus ir jų psichologiją. Veikėjai, rodos, egzistavo anksčiau, dar prieš jiems atsiduriant pasakojime.
Kiekvienas kalbėjo savaip. Ką noriu pasakyt? Iš veikėjų kalbos gali spręst apie jų vertybes, vietą visuomenėj, išsilavinimą. Taip nepastebimai autorius ir susluoksniavo kūrinį.
Išvada aiški – Magas man įsiminė ilgam. Net drįsčiau sakyti, kad tai viena labiausiai sužavėjusių knygų šiais metais.
Tad kam rekomenduočiau? Masėms ar gurmanams?
Instagrame sulaukiau žinučių, kad ši istorija – gurmanams. Nesutinku. Kūriny yra ir melodramos, ir intelektualių svarstymų, ir intrigos, ir Graikijos, ir saulės, ir aiškaus moralo. Bent pabandykit. Susirgt nelinkiu, bet skirkit laiko ir pamatysit patys.
Mano vertinimas: ★★★★★
Jei įdomu, daugiau knygų apžvalgų prirašiau čia, o skaitomas / perskaitytas knygas visad sąžiningai žymiu čia.
Beje, už knygą sakau ačiū leidyklai „Alma littera“.
Šiam kartui tiek. Atsisveikinu – einu ieškot „Kolekcionieriaus“. 😉
Iki greito,
Karolina