Greičiausiai minėtas serialas pamėtėjo man lūkestį, kad ir grybo sapno istorija bus apokaliptinė, o jos centre – grybo paveikti žmonės, bandymas išlikti ir panašiai. Džiugu, kad visa tai tebuvo išankstinis nusistatymas.
Pirmąkart Gabriel García Márquez romaną Šimtas metų vienatvės skaičiau prieš gerus septynerius metus. Universitete išnarstėme po kaulelį. Kūrinys paliko tokį stiprų įspūdį, kad 2024-uosius pradėti norėjau būtent su šiuo pasakojimu. Privalėjau darkart perskaityti, kad įsitikinčiau kūrinio fenomenu. Kitaip tariant, norėjau stiprios knyginės metų pradžios – tokią sau ir patiekiau.
Neskaitote populiarių knygų? Parašiau 6 priežastis, kodėl šiai istorijai turite padaryti išimtį.
Kopiau į kalną. Klupau, nusibrozdinau kelius, prakaitavau ir vis tiek mėgavausi procesu. Taip ar panašiai būtų galima apibūdinti šios knygos skaitymą. Kas yra žygiavęs kalnuose, supras.
O jei sunku susigaudyt, apie ką čia aš, pasakysiu kitaip. Ši skaitymo kelionė buvo nelengva, bet verta laiko ir dėmesio. Dėl to knygą Mažasis draugas vertinti vienu balu atrodo kažkaip per paprasta – geriau pabandysiu padėliot pliusus ir minusus.
Šiek tiek plačiau pasidomėjau apie autorę. Pasirodo, būdama penkiolikos ji pasikeitė vardą iš „Margaret Ann“ į „Lionel“, nes tėvų duotas vardas jai nebuvo mielas. Ji jautėsi esanti „berniukiška“ mergaitė, tad tapo Lionel (įprastai šis vardas duodamas berniukams). Nenustebino. Skaitant galima apčiuopti kitokią nuomonę, pasaulio matymą ir norą būti. Nebūtinai dėl kitų. Dėl savęs. Savaip.