Iš pirmo žvilgsnio Sigito Parulskio tekstas rodosi esąs kasdienis. Neįmantrus. Lyg įtemptai klausydamasis svetimų pokalbių vaikščiotumeisi nutrintais, iki skausmo nuobodžiais šaligatviais.
Kaskart skaitydama buvau mėtoma, graudinama, talžoma. Ir vis tiek „Mažas gyvenimas“ man išlieka šviesi knyga. Net neabejoju, kad dar ilgai mintimis klaidžiosiu skaitytuose puslapiuose. Dar ilgai svarstysiu apie patirtus jausmų potvynius ir atoslūgius. Priežastis ir pasekmes.
Sprendimas karantino metu perskaityti visas tris knygas „Žiedų valdovas“ buvo vienas geresnių. Tiek gėrio į jas sudėta. Puslapiai verste vertėsi, istorija plėtojosi, gamtos aprašymai – vietoje ir laiku, o kur dar detalės, kurios nebuvo filman įtrauktos. Skaičiau pasičepsėdama: gerėjausi tekstu, istorijos pločiu ir gyliu, susipažinau su filme nematytais veikėjais.
Pier Vincenzo Piazza yra italų kilmės prancūzų medikas, psichiatras, neurobiologas. Jo specializacija – narkologija bei psichikos sutrikimai (darosi įdomu). Šis iš tiesų žiniomis pasikaustęs autorius knygoje „Homo biologicus“ paprastai pasakoja apie be proto įdomius dalykus. Apie juos – kiek vėliau, o dabar trumpai susakysiu, kodėl išvis ši knyga atsidūrė mano rankose.
Velykos jau arti – balandžio 4 dieną. Taip, paprastai mėgstu darbus nudirbti kiek ankstėliau, kad siaubūnas stresas neužvaldytų viso eterio. Kad ir jums komunikuoti sektųsi lengviau nei įprastai, – surašiau pagrindinius velykinės komunikacijos aspektus.