Kūrėjo kelias: 7 priežastys, kodėl reikėtų perskaityti
Šiandien išskyriau septynias rimtas priežastis, kodėl verta perskaityti Julia Cameron knygą „Kūrėjo kelias“. Ji man davė peno apmąstymams, kūrybai ir apskritai gyvenimui.
Pradėkime:
1. Kūryba kaip meditacija. Dar skaitant knygą atėjo aiškus suvokimas, kad mes VISI galime kurti. Juk vaikystėje lengva ranka sau tai leisdavome. Kūryba dažnai veikia kaip meditacija. Ji tave įžemina ir ramina. Ir visiškai nesvarbu, ką tu kuri. Rašai tekstus, muziką, tiltus projektuoji ar gėlių kompozicijas dėlioji. Tai kodėl nepamėginus?
2. Aš vėl pradėjau leisti sau daugiau žaisti. Kitais žodžiais tariant, dar labiau užčiaupiau vidinį cenzorių. Norisi klausytis The Doors ir keistai šokti? Prašom. Norisi vėlai naktį važinėtis dviračiu? Prašom. Norisi dar kartą „Fridos“ ekranizaciją pažiūrėti? Prašom. Esmę pagavot.
Manau, kad apie tai ir yra gyvenimas. Leisti sau ne tik rimtai atrodyti, daug dirbti ir savo svarbią nuomonę dėstyti, bet ir visiškas nesąmones daryti.
Aš ir anksčiau žaisdavau, tik mažiau. Tad drįstu teigti, kad „Kūrėjo kelias“ prajudino visus užsistovėjusius, rūgti pradėjusius spontaniškus žaismingumo vandenis.
3. Julia Cameron man įskiepijo ryto puslapius. Jau virš penkių mėnesių juos praktikuoju. Pastebėjau, kad jie ugdo pozityvumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Tas chaotiškų (bet nebūtinai) minčių išrašymas rytais labai dosniai atsiliepia dienos eigoje.
Tavo veikla nebeatrodo kvaila, niekam tikusi ir neįdomi. Tu pats sau neatrodai netikęs. Ryto puslapiai įnešė man daugiau pozityvumo, noro kurti ir veikti. Štai kodėl ant savo kompiuterio esu priklijavusi lapelį, ant kurio parašiau „Nepamiršk ryto puslapių ir pasimatymo su savimi.“ Kad tikrai nepamirščiau!
Įdomu, kad ryto puslapiai yra rekomenduojami bet kokio plauko ir bet kokių specialybių žmonėms.
Nesakau, kad dabar turite įsipareigoti visą gyvenimą iki mirties juos rašyti. Nors pamėginkit! Jei turite daugiau klausimų dėl ryto puslapių, parašykite man. Papasakosiu.
4. Noras daugiau judėti. Aš labai tikiuosi, kad neskambu kaip sektantė. O-bet-tačiau „Kūrėjo kelias“ leido man galutinai suprasti, kad judėjimas yra dar viena meditacijos forma. Tuomet mintys nurimsta ir pradeda kitom spalvom skleistis.
5. Sveikas požiūris į kritiką. Kurdama „Kemsynus“ aš jau žinojau apie galimą kritiką. Tas žinojimas prideda pasitikėjimo savo jėgomis.
Kodėl? Nes dabar žinau, kokia kritika yra sveika, o kuri – toksiška ir iškreipta.
Jei kritika yra tiksli, ji mums suteikia palengvėjimą. Tada supranti, ką blogai darei ir gali pasitaisyti. Tačiau toksiška kritika nepasiūlo mums jokio sprendimo būdo. Ji smerkia, priekaištauja, yra netiksli, pagiežinga. Autorė Julia Cameron aprašo žingsnius, kurie turėtų padėti susidoroti su kritika. Manau visiems tai žinoti yra be proto naudinga.
6. Klaidų svarba. Julia Cameron knygoje „Kūrėjo kelias“ akcentuoja, kad svarbu yra ir prastai kurti. Visiškai normalu yra prastai rašyti, tapyti, šokti, maketuoti. Kaip gerai yra leisti sau padaryti nekaip, nes tai GALI BŪTI labai svarbu tolimesniems jūsų žingsniams. Tokiu būdu daugiau išmoksite. Žinoma, tuo atveju, jei iš savo klaidų pasimokysite.
Išvada: „Create something today even if it sucks!“
7. Pabuvimas su savimi. „Kūrėjo kelias“ leido įžodinti, kodėl mėgstu pabūti viena. Taip pat supratau, kodėl to reikia. Čia kalbu apie pasimatymą su savimi. Dabar man sunku suprasti, kaip kiti vieni vengia eiti į kino teatrą filmo pažiūrėti, aplankyti parodą ar kavinėje kavos atsigerti. Taip, aš šito dar mokausi. Tačiau jau po tų penkių mėnesių pastebėjau, kad tai yra gyvybiškai svarbu.
Kritikos aš neįvardysiu, kad vis dėlto pasiryžtumėte perskaityti knygą. Kas žino, gal jums surezonuos visai kitos autorės mintys.
Beje, jei ieškosite knygos, pilnas jos pavadinimas yra „Kūrėjo kelias. Praktinės kūrybingumo pamokos“.