José Eduardo Agualusa. Bendroji užmaršties teorija: kodėl būtina patirti?
Jei patiriat skaitymo bloką ar retai kada paimat knygą į rankas – „Bendroji užmaršties teorija“ bus jūsų gelbėtoja. Netrukus paaiškinsiu kodėl.
Bendroji užmaršties teorija: apie ką knyga?
Perskaičius knygos pavadinimą piršosi mintis, kad autorius José Eduardo Agualusa nustatys pernelyg filosofišką ir nuobodų knygos toną. Toli gražu. Smarkiai klydau.
Knygoje poetiškai ir įtaigiai pasakojama apie Angolos nepriklausomybės siekį. Apie norą išsilaisvinti iš kontroliuojančių Portugalijos gniaužtų. Ir apie portugalę moterį, kuri civilinį karą praleidžia užsibarikadavusi nuo viso pasaulio.
Taigi pagrindinė knygos ašis sukasi apie emigrantę, vardu Ludovica Fernandes Mano (Liuda). Ji Angolos civilinio karo metais pasirinko gyventi viena. Beveik 30 metų. Bute, kuris neturi išėjimo.
Vien dėl šios istorijos gijos verta skaityti. Liuda skęsta skurde, nors iš tiesų yra beprotiškai turtinga. Tad kaip jai sekėsi prasimaitinti? Ką veikė? Ką galvojo? Ar jautėsi vieniša? Ir svarbiausia, nuo ko ji bėgo? Karo, žmonių ar savęs?
Beje, Liuda iš tiesų egzistavo. Tekste įpinami intarpai iš jos tikro dienoraščio. Mano galva, tai pasakojimui prideda dar daugiau parako.
Kodėl šią knygą būtina patirti?
José Eduardo Agualusa rašo taip... estetiškai. Pasakojimą iškart norėjosi sugerti. Puslapius verčiau drąsiai. Jokio atsargumo čia nebuvo. Smagu, kai skaitant gali pasiduoti ir leisti autoriui lipdyti tave kaip molį. Molį, kuris labai pamažėl ir tik autoriui leidus vis ką nors naujo supranta.
Kodėl taip sakau? Nes iš pradžių gali pasirodyti, kad veikėjų išties nemažai. Tačiau noriu nuraminti – knygos pabaigoje jie sujungiami į vieną pasakojimo giją. Pats gardžiausias desertas skaitytojui.
Skaityti verta ir dėl stipraus istorinio pagrindo. Jau minėjau, kad „Bendroji užmaršties teorija“ yra apie civilinį karą Angoloje. Tačiau taip pat svarbų vaidmenį vaidina deimantai. Pasirodo, deimantai buvo to karo degalai. Deimantų pramonininkų ir kasybos kompanijų santykiai, švelniai tariant, buvo sudėtingi. Dėl to sukilėliai galėjo deimantus mainyti į ginklus.
Tai sužinojusi panorau knygą perskaityti dar kartą. Nors meluoju. Ne tik dėl to. Vos perskaičius buvo liūdna, kad knyga baigėsi. Mano galva, tai viena stipriausių indikacijų, kad knyga išties gera.
Kam rekomenduočiau?
Prieš skaitydama knygą „Bendroji užmaršties teorija“ nieko apie Angolą nežinojau. Dabar šiek tiek akiratį praplėčiau. Tad linkiu perskaityti, jei domitės istorija.
Taip pat skaitykit, jei pasiilgote išties įtraukiančios istorijos. Jei kamuoja skaitymo blokas ar skaitot retai. Viso labo knygos apimtis yra 150 puslapių.
Įtariu, kad „Bendroji užmaršties teorija“ leis patirti šį tą kitokio ir knygą bus sunku padėti į šalį.
Vertinimas: ★★★★★