Prekių aprašymai: kaip rašyti taisyklingai?
Sakysite – tekstų kūrėjas neprivalo išmanyti gramatikos? Nesutinku. Stivenas Kingas rašė: „Bad grammar produces bad sentences“. Kalba – pagrindinis tekstų rašytojo įrankis. Norint savo tekstus parduoti, beprotiškai svarbus yra jų taisyklingumas.
Sakysite – tam reikalingas kalbos redaktorius? Sutinku, tačiau tik jausdamas kalbą gali rašyti išties gerai. Bet kokių tekstų rašytojas kalbą turėtų valdyti kaip instrumentą. Tada gali laisvai žongliruoti ne vien žodžiais, bet ir gramatika, stiliumi. Veikiausiai sutiksite, kad tas pats instrumentas gali prastai skambėti nepatyrusio muzikanto rankose ir visai kitaip – įgudusio.
Laimei, galime mokytis. Pasistengsiu, kad įkyrėjusias ir dažnai sutinkamas klaidas nuo šiol pastebėtum, o tavo prekių aprašymai skambėtų kaip niekada gerai. Tiesa, šios žinios pravers rašant ir kitus tekstus, tad pirmyn.
Prekių aprašymai: 5 gramatikos klaidos
1. Vienaskaita ar daugiskaita. Jei neapibendrintai reiškiate augalų ar kitų produktų rūšį didesniam negu vienas kiekiui žymėti, vartokite daugiskaitą, o ne vienaskaitą. Pavyzdžiui, argano (=arganų) aliejus (visai kaip alyvuogių aliejus), speltos (=speltų) miltai, spagečiai su kiaušiniu (=kiaušiniais), sojos (=sojų) gėrimas.
Rašote apie prieskonių vaisius, šakniastiebius, sėklas, smulkintus prieskonių lapus? Taip pat vartokite daugiskaitą. Pavyzdžiui, saulėje džiovintų pomidorų ir baziliko (=bazilikų) humusas, sezamo (=sezamų) sėklos.
BET. Rašydami apie prieskonių miltelius, iki mažų grūdėlių susmulkintą prieskonių masę, vartokite vienaskaitą. Pavyzdžiui, cikorijų (= cikorijos) kava.
2. Įvardžiuotinė forma. Norite išskirti daikto ypatybę? Rašydami pavadinimą vartokite įvardžiuotinę formą. Pavyzdžiui, geriamas (=geriamasis) vanduo, kietas (=kietasis) sūris, juodas (=juodasis) šokoladas, žalios (=žaliosios) alyvuogės.
3. Įvardžiuotinės neveikiamųjų dalyvių formos. Sudarote terminus? Vartokite įvardžiuotinius neveikiamuosius dalyvius. Pavyzdžiui, kremas turi raminančių (=raminamųjų) savybių, drėkinantis (=drėkinamasis) kūno pienelis, šveičiamos (=šveičiamosios) kempinės.
Daugiau skaitykite čia.
4. Daikto rūšis. Norėdami apibūdinti daikto rūšį, vartokite ne naudingą, o kilmininką. Pavyzdžiui, tarka sūriui (=sūrio tarka), forma sausainiams (=sausainių forma), taurė vynui (=vyno taurė).
5. Žodžio „dėka“ nereikėtų vartoti veiksmo priežasčiai ir būdui nusakyti. Pavyzdžiui, dėka arganų aliejaus (=dėl arganų aliejaus), oda intensyviai drėkinama.
Prekių aprašymai: 5 žodyno klaidos
1. Praturtinti. Veiksmažodžio „praturtinti“ nevartokite reikšme „papildyti“. Pavyzdžiui, šis kremas praturtintas (=papildytas) medumi.
Daugiau skaitykite čia.
2. Turtingas. Būdvardžio „turtingas“ nevartokite reikšme „gausus“. Pavyzdžiui, alyvuogių vaškas – turtingas (=gausus) flavonoidų.
Daugiau skaitykite čia.
3. Energija ir energetika. Energijos suteikiantis gėrimas – tai energinis gėrimas, o ne energetinis. Kitas pavyzdys: energinė vertė, o ne energetinė vertė.
Daugiau skaitykite čia.
4. Įpakavimas nevartotinas reikšme „pakuotė“. Pavyzdžiui, žiūrėkite ant įpakavimo (=pakuotės).
5. Priesaga -tojas. Vediniai su priesaga -tojas reiškia asmenis, dėl to priemones ar tam tikras medžiagas žymintys daiktavardžiai su šia priesaga nesudaromi. Pavyzdžiui, ne kvapo šalintojas, o kvapo šalinimo priemonė.
Kitos klaidos
1. Simboliniai pavadinimai. Pavadinimus iš didžiosios raidės reikėtų rašyti:
- Kabutėse.
Beje, ar žinojote, kad yra toks daiktas – lietuviškos kabutės? Tai devynetukai apačioje ir šešetukai viršuje: „Pavyzdys“.
- Arba išskirti kitu šriftu.
Pavyzdžiui, mineralinis vanduo GURKŠNIS, Gurkšnis arba Gurkšnis.
Tiesa, kabutėmis rekomenduojama skirti simbolinius, antraštinius pavadinimus, citatas. Tuo tarpu pavadinimų išskyrimas šriftu labiau tinka iškaboms, reklamoms ir pan.
Daugiau skaitykite čia.
2. Santrumpos. Po žodžių santrumpų rašomas taškas, po tarptautinių ir simboliais laikomų santrumpų taškas nededamas. Pavyzdžiui, metai – m., centimetras – cm, pavyzdžiui – pvz., taip toliau – t. t., eilės numeris – el. nr. ir kiti.
Beje, tarpą taip pat reikėtų dėti tarp skaičiaus ir procento ženklo. Pavyzdžiui, 10 %.
Daugiau skaitykite čia.
3. Brūkšnelis. Brūkšnelio nerašykite tarp skirtingus dalykus reiškiančių daiktavardžių. Pavyzdžiui, klevų-agavų sirupas (=klevų ir agavų sirupas), apelsinų-greipfrutų sultys (=apelsinų ir greipfrutų sultys).
Taip pat brūkšnelio nereikėtų rašyti, kai antrasis žodis patikslina pirmąjį. Pavyzdžiui, žaidimas-dėlionė (= žaidimas dėlionė).
Daugiau skaitykite čia.
4. Data. Datos skaitmenis reikėtų skirti brūkšneliais arba tarpeliais. Pavyzdžiui, 2021.10.05 (=2021-10-05 arba 2021 10 05).
Štai ir viskas. Tikiuosi, kad prekių aprašymai ir kiti panašūs tekstai „rašysis“ kaip per sviestą.
Tiesa, daugiau apie lietuvių kalbą pasakoju instagrame.
O jei ieškote tekstų rašytojo, kviečiu peržiūrėti mano paslaugų skiltį.
Iki greito!
Parengta atsižvelgiant į VLKK nurodymus.