Frida Kahlo. Biografija: gyva tapyba, 28 ortopediniai korsetai ir tehuanietiški apdarai

Pirmąkart pamačiusi Fridos paveikslus tiksliai sau negalėjau įvardyti, kas man taip juose patiko. Po to susimąsčiau: negi rimtai gali patikti viskas, ką matau?

Keli jos paveikslų plakatai kabo mano namie ant sienų. Vienas iš jų – „Autoportretas su dygliuotomis šakomis ir kolibriu“, kitas – „Ką man davė vanduo“. Man jie primena nesiblaškyti, būti savy, net jei labai daug emocijų viduj kunkuliuoja. Tas tikrumas ir stiprybė ramybėje mane žavi labiausiai.

Prieš rašydama šį tekstą, specialiai nieko daugiau neskaičiau (tik kelis kartus buvau mačiusi filmą). Suprantu, kad Frida Kahlo gali būti vertinama prieštaringai. Juk jos gyva tapyba kitiems yra per sunki ir nepatogi, o jos asmenybė – smerktina. Nieko neskaičiau tam, kad mano nuomonė būtų tik mano.

Šiandien aptarsiu Hayden Herreros knygą „Frida. Fridos Kahlo biografija“. Manau, kad prieš skaitant virš 500 puslapių, jums bus pravartu šį bei tą sužinoti.

Šiame tekste pamėginau aptarti, kodėl Frida Kahlo visuomet norėjo išsiskirti iš minios, kaip ji ir likęs pasaulis vertino jos tapybą, pateikiau keturias priežastis, kodėl rekomenduočiau patiems perskaityti, bei kitus, mano galva, svarbius jos asmenybės niuansus. Nieko nelaukę aptarkime pirmąjį įspūdį!

Pirmasis įspūdis – svarbiausias?

Iš pradžių drobinį viršelį vis nedrąsu liesti. Jis, kaip ir kiti jos paveikslai, – gyvas. Pastebėjau, kad kiekvieną kartą versdama šią biografiją, stabtelėdavau ir įdėmiai nužvelgdavau jį. Ne veltui paveikslas vadinasi „Galvojant apie mirtį“.

Apgalvotas ne tik viršelis. Rodos, visa knyga yra persismelkusi Fridos asmenybės. Kiekviena dalis pažymėta mažyčiu piešinėliu (kolibris, tehuanietiškas apdaras ir kiti), tekste įterptos mažytės paveikslų nuotraukos, tačiau karts nuo karto galima pasigėrėti ir spalvota menininkės tapyba.

Jei reikėtų ranką prie širdies pridėjus apibūdinti pirmąjį įspūdį, paėmus šią storulę knygą į rankas ir akimis pradėjus vedžioti tas mažas raides, man reikėtų gerai pagalvoti.

Pradžioje mane erzino didžiuliu pagreičiu besikeičiančios prezidentų pavardės, minimos jų inauguracijos dienos, Meksikos politika ir šalies laisvės siekis.

Vėliau supratau, kad revoliucijai priskiriama nemaža svarba. Tai neabejotinai skirta bendram įspūdžiui apie laikotarpį susidaryti. Juk dėl to didžiulio laisvės siekio Frida Kahlo tyčia pakeičia savo gimimo metus į tuos, kuriais Meksikos revoliucija prasidėjo. Tačiau aš kaip mažas vaikas, nekantriai norėjau viską sužinoti apie ją.

Frida Kahlo ir jos noras išsiskirti

Dažnai skaitant mane pagaudavo mintis, kad vienam gyvenimui čia yra per daug. Per daug kančios. Fridą visam gyvenimui suluošinusi autobuso avarija, nesuskaičiuojamas skaičius persileidimų, jos ir Diego Riveros ugninga santuoka, vyras – palaida bala, 28 ortopediniai korsetai, įkalinę ją savo pačios kūne, bei amputacija.

Supratau, kad tiek daug patyrusi Frida Kahlo, kartais nenorom, bet išliko nesuvokiamai stipri. Pati yra sakiusi: „Šis kartas blogiausias per visą mano gyvenimą, stebiuosi, kad tai galima ištverti“.

Tačiau atmetus visus sunkumus, Frida Kahlo žydėjo. Ryškūs tehuanietiški drabužiai leido jai kurti savo legendinę asmenybę. Jai netrūko impulsyvumo, teatrališkumo ir paprastumo. Man įstrigo, kad vaikus, paprastus turgaus žmones ir amatininkus ji vertindavo labiau nei aukštuomenę ar „meno žinovus“. Pastarieji jai pasirodė netikri ir nuobodūs.

Gerai apgalvoti Fridos pasirinkimai

Taip, Frida Khalo buvusi impulsyvi. Savo papuošalus ji dalindavusi į kairę ir dešinę, tačiau kai kuriuos dalykus ji puikiai apgalvodavusi.

Susidariau tokį įspūdį, kad ne visada ji visiems būdavo įsimintina „visai netyčia“.

Frida Kahlo dėdavusi ir pastangų. Ji rengdavosi tehuanietiškais apdarais ir meksikietišką stilių propagavo ne tik dėl to, kad patiktų savo vyrui Diego. Margos ir ilgos suknelės buvo jos antra oda. Tokiu būdu žmonės į ją atkreipdavo dėmesį. Net ir gulint ligos patale ji būdavo ryški.

Taip pat ji mėgdavusi šaipytis ir keiktis. Tai leisdavo jai stebėti įvairias žmonių reakcijas, kurias vėliau galėdavo įprasminti tapyboje. Provokatorė – ne kitaip.

Kai apie jos kūrybą pradėjo rašyti Niujorko ir kiti dienraščiai, Frida Kahlo imta vadinti siurrealiste. Kuriam laikui ji leido šią etiketę prie jos paveikslų lipdyti, nes taip buvo patogu. Tačiau ir vėl – labiau ji yra siurrealistų atradimas, bet jos tapyba – ne siurrealistinė. Tokie sumanūs menininkės žaidimai neabejotinai papildo jos asmenybę.

Kaip ji vertino save ir kaip – pasaulis?

Nemenka dalis savo laikmečio asmenybių yra nuvertinami. Tad man buvo įdomu pasiknaisioti giliau. Kaip Frida Kahlo pati vertinusi save, o ką apie ją kalbėjo pasaulyje?

Fridos gyvenime buvo toks laikotarpis, kai ji savo darbų drovėjosi. Nors mums sunku patikėti, bet Frida gailėdavo jos paveikslų pirkėjų. Tačiau taip pat supratau, kad įgavusi pasitikėjimo savimi, menininkė jų nevengė dovanoti svarbiems žmonėms.

Yra žinoma, kad Niujorke ji buvo numylėta žiniasklaidos, o į jos parodas susirinkdavo nemažai žmonių. Net per Didžiąją depresiją pusė parodoje eksponuojamų jos paveikslų buvo išpirkti.

Ne viskas klostėsi taip gerai. Pavyzdžiui, Prancūzijoje tik kelis jos darbai buvo atrinkti parodai. Meno žinovai teigė, jog kiti paveikslai – per daug šokiruojantys. Fridos reakciją galite įsivaizduoti.

Be kita ko, Fridos paveiklus dievindavo jos vyras – Diego Rivera. Jis visuomet sakydavo, kad Frida Kahlo de Rivera yra geresnė už jį (nors jis buvo vienas iškiliausių Meksikos tapytojų apskritai). Svarbu paminėti, kad Fridos tapyba žavėdavosi ir ispanų tapytojas Pablo Picasso.

Turbūt daug ką pasako ir faktas, kad jos paveikslai yra aptarinėjami iki šiol.

Tai kur ta kritika?

Kaip ir minėjau, autorės Hayden Herrera parašyta biografija „Frida. Fridos Kahlo biografija“ estetiškai traukia akį, o turinys – daugiau nei įdomus.

Tačiau mane kiek erzino vertimas. Nenoriu klaidinti: išversta kalba yra nuostabi ir skaitosi lengvai, bet kai kur erzina matavimo vienetų raiška. Pavyzdžiui, svoris matuojamas svarais. Skaitytojas tikrai nenori nutrūkti nuo knygos skaitymo ir eiti savarankiškai pasitikrinti, kiek kilogramų atitiktų trylika svarų.

Taip pat įdomu pasvarstyti dėl kai kurių žodžių vertimo. Tarkime, kas penktame puslapyje minimi „šlamantieji“. Bent jau mano aplinkoje šį žodį sunkiai išgirsi. Gal „grynieji“ tiktų labiau? Kaip atrodo jums?

4 priežastys: kodėl rekomenduoju perskaityti

Hayden Herreros rašytoje biografijoje įsigilinta į visokeriopą Fridos asmenybę. Daug sužinai apie pačią Meksiką, meksikiečių papročius, gimtąjį menininkės miestelį Kojoakaną, visuomeninį gyvenimą. Tai vienareikšmiškai itin kruopštus ir žavus H. Herreros darbas.
2002 m. pasirodė filmas „Frida“, sukurtas pagal šią knygą. Filmas pelnė du „Oskarus“. Nemažai faktų filme yra pavaizduota, tačiau dėl aiškių priežasčių visko parodyti yra neįmanoma. Tingisi skaityti? Rekomenduoju pažiūrėti. Jei skaitant biografiją norisi vaizdinės informacijos – taip pat. Jei trumpai, aš filmą mačiau kelis kartus… ir dar žiūrėčiau.

Man labai patiko, kad H. Herrera, aiškindama paveikslus, pateikia ne galutinę interpretaciją. Frida Kahlo ne visada buvo nuspėjama, tad autorė Hayden Herrera interpretuoja, ką kai kurios detalės gali reikšti, bet nebūtinai reiškia.
Frida Kahlo savo dienoraštyje yra parašiusi rimuotas spalvų reikšmes. Pavyzdžiui, ruda – tai apgamo, nykstančio lapo, žemės spalva. Buvo įdomu įsigilinti. Manau, kad tai leidžia ir savarankiškai panagrinėti jos tapybą.

Jei jums yra įdomi ši asmenybė, kuri sproginėja ir žaižaruoja lyg bengališka ugnelė, būtinai perskaitykite H. Herreros parašytą biografiją. Ir paverksite, ir pasijuoksite, dar ir lengvai šokiruoti būsite.