Klaidinga yra manyti, kad jūsų nuostabias mintis visi iškart norės skaityti. Na, nebent esate didis autoritetas. Tuomet galite savo nerišlias, padrikas, sunkiai įskaitomu raštu išdėstytas mintis ištikimiems sekėjams viešinti. Bet ir tokiu atveju drįsčiau abejoti, kad sumušite skaitymo rekordus. Klausiate kodėl?
Remarkas yra nuostabus. Kas mane artimiau pažįsta, žino, kaip labai jis man patinka. O patinka ne šiaip sau. Juk Remarko knygoje Vakarų fronte nieko naujo tiek daug pasakyta. Kaskart sunku atsistebėti.
Tavo veikla nebeatrodo kvaila, niekam tikusi ir neįdomi. Tu pats sau neatrodai netikęs. Ryto puslapiai įnešė man daugiau pozityvumo, noro kurti ir veikti. Štai kodėl ant savo kompiuterio esu priklijavusi lapelį, ant kurio parašiau „Nepamiršk ryto puslapių ir pasimatymo su savimi.“ Kad tikrai nepamirščiau!
Aš George Orwell atradau tik šiais metais. Pažintį pradėjau su knyga „1984-ieji“, po kurios mano mintims prireikė laiko, kad aprimtų. Po savaitės ar dviejų perskaičiau knygą „Gyvulių ūkis“. Ji gerokai trumpesnė, bet patikėkite manimi, nenusileidžia pirmajai. Perskaičiusi niekaip negalėjau suprasti. Kaip jie parašo tai, kas aktualu lieka šimtams metų?
Apgalvotas ne tik viršelis. Rodos, visa knyga yra persismelkusi Fridos asmenybės. Kiekviena dalis pažymėta mažyčiu piešinėliu (kolibris, tehuanietiškas apdaras ir kiti), tekste įterptos mažytės paveikslų nuotraukos, tačiau karts nuo karto galima pasigėrėti ir spalvota menininkės tapyba.