Kristijonas Kaikaris „Rozmarinas“: laikas sužadinti skaitymo apetitą

Dažniausiai skaitydama knygas žymiuosi patikusias ar nelabai įtikusias vietas. Šįkart skaitydama pasižymėjau vos kelis aspektus. Ir tada supratau. Žymėtis nebuvo kada.

Mano galva, autorius Kristijonas Kaikaris sukūrė įtraukiantį ir vietomis papurtantį pasakojimą. Kur reikėjo jausti įtampą, jaučiau. Kur reikėjo įtarinėti, neatsipalaidavau. Paprastai taip ar panašiai ir yra apibūdinamas neprastas trileris!

Apie rimtus dalykus – nerimtai?

„Rozmarinas“ – vienas lengvesnių skaitinių. Neskubėkite daryti išvadų – tai yra komplimentas tokios tematikos knygai, kuri pasakoja apie distopinį pasaulį. Rašyti lengvai apie dalykus, kurie visai čia pat mūsų, yra nemenka užduotis.

Distopinis romanas yra suskirstytas į tris dalis. Verčiantis puslapiams dalių pasakojimai jungiasi – persipinanti istorija pamažu aiškėja. Štai kas užkabina skaitytoją. Istorija, pateikta lengva kalbos nata.

Taip, Kristijonas Kaikaris, pasitelkęs humorą, vietomis – sarkazmą, pasakoja apie pandemiją. Mirtį. Išsibarsčiusią psichologinę būseną. Jis nepamokslauja, tik iš pažiūros lengvą istoriją rutulioja. Istorija lengva, nes kalba lengva. Tiesa, pasitaikė ir kliuvynių. Karts nuo karto kliuvo dialogai. Pavyzdžiui, vienas iš veikėjų nusikeikdamas leptelėjo „šventa karvė“. Tikriausiai ne itin dažnai jį kasdienėje kalboje išgirsi. Vertinant visumą, skaitėsi išties lengvai.

Apie ką pasakojimas?

Knygoje, kaip ir realybėje, virusas paliečia visus. Buvo įdomu stebėti, kaip su juo dorojasi baltarankiai, aukštas pareigas užimantys bei kiek žemiškesni veikėjai, turintys įgūdžių žemę dirbti ar kaip reikiant apiplėšti.

Tačiau knyga nėra vien apie tai. Joje galima aptikti samprotavimų apie Dievą, šeimos svarbą, meilę ir kibirkščiuojantį susižavėjimą bei homoseksualumą. Man išties patiko sukurti vyrų veikėjai. Tenka pripažinti, kad jie daug geresni už moterų. Kodėl taip sakau? Nes vyrai pasirodė įvairiapusiškesni. Jie kartu ir mylintys bei rūpestingi šeimos vyrai, ir drąsūs kovotojai. Ko nepasakyčiau apie moteris. Taip ir nenusprendžiau: ar gilumo čia pritrūko, ar tai yra natūralu, nes pagrindiniai veikėjai visgi yra vyriškosios lyties atstovai, tad ir dėmesio jiems daugiau yra skiriama.

Beje, skaitant smagu buvo išsiaiškinti pavadinimo prasmę. Toks mistifikuoto rozmarino susiejimas su pasakojimo dėmenimis – sveikintinas.

Ar tema – laiku?

Aš, kaip ir jūs, 2020-aisiais buvau pasiklydusi jausmų raizgalynėje. Prisimenu, kaip pirmojo karantino metu puolėme žiūrėti filmus apie pandemiją. Kiek panašumų su 2011 metų kino juosta „Contagion“ radome. Kaip stebėjomės!

Skaitant knygą „Rozmarinas“ mane lankė panašūs jausmai. Ar tema trukdė? Tikrai ne. Romaną norėjosi lyginti su dabartine situacija. Buvo įdomu rasti panašumų. Visgi palengvėja, kai supranti, kad tai yra fikcija. Kaip ir pats autorius minėjo, tikėkimės, kad ši istorija liks knygoje.

Tiesą sakant, ši fikcija skaitėsi itin lengvai. Negalėjau aš jos apleisti. Tas viršelyje stovintis siluetas kvietė išnarplioti siužetą. Taip ir padariau. Šį distopinį romaną sudorojau per kelis kartus.

Kam rekomenduočiau?

Knyga leido atsipūsti. Man tai buvo pabėgimas nuo rimtesnės literatūros. Autorius Kristijonas Kaikaris prasitarė, kad knygos tikslas – užkabinti. Ji skirta visiems, bet labiau neskaitantiems. „Rozmarinas“ turįs sužadinti skaitymo apetitą. „Rozmarinas“ yra pradžios taškas, lengva ranka leidžiantis „Netflix“ iškeisti į kūrinį. Žodžius. Paslėptas tiesas.

Supratau, kad kaip paauglystėje, reikėtų skaityti daugiau trilerių. Prisiminiau, kodėl jie man patinka: dažnas trileris neįpareigoja, neapsunkina, kaip reikiant vedžioja už nosies ir – koks akibrokštas – dar priverčia mėgautis!

Knygą „Rozmarinas“ rekomenduoju tiems, kurie vietoje serialo serijos nori pasiritinėti per knygos puslapius. Įsigyventi ir įsivaizduoti siužeto serpantinus. Kas jau kas, bet pasakojimas čia rutuliojasi kaip pašėlęs.

Pasinaudodama proga dar ir autoriui padėkoti norėčiau. Ačiū už galimybę perskaityti „Rozmariną“. Jau dabar žinau, kad knyga mano lentynoje dulkių nerinks – ją perleisiu jau į trečias rankas (bet labai tikiuosi, kad sugrįš! :)) ).

Knygą „Rozmarinas“ įsigyti galite čia.

O kaip jums šis distopinis romanas ar autoriaus kūryba apskritai?