Gabija Grušaitė. Grybo sapnas: dar viena apokalipsė ar autentiška istorija?
Knygą „Grybo sapnas“ skaičiau kaip Ina gertų raudoną vyną, o Karteris mėgautųsi specialiai jam pagaminta vakariene. Pamažu ir su didžiuliu malonumu.
Iš namų išvažiuojame tam, kad į juos grįžtume.
Grybo sapnas: išankstinis matymas
Pripažinkim, pastaraisiais metais grybo (fungi) tema gana madinga. Kalbu ne tik apie knygas („Raizgus gyvenimas“, „Miško išmintis“), bet ir dokumentiką („Fantastic Fungi“) ar serialą / žaidimą („The Last of Us“).
Greičiausiai minėtas serialas pamėtėjo man lūkestį, kad ir grybo sapno istorija bus apokaliptinė, o jos centre – grybo paveikti žmonės, bandymas išlikti ir panašiai. Džiugu, kad visa tai tebuvo išankstinis nusistatymas.
Tad čia įžvelgiu autorės pranašumą. Septynerius metus tyrinėjusi žmogaus sąmonės paradoksalumą, ji apie grybą papasakojo savaip, unikaliai, bet ne mažiau įtikinamai ir paveikiai.
Žodžiu, apsidžiaugiau, kad autorė sukūrė pasaulį, tokį artimą, pažįstamą, bet kartu ir neatpažįstamą. Kūrinys padovanojo didžiulį skaitymo malonumą.
Tikri įspūdžiai
Kaip gera į rankas paimti nuo pradžios iki galo išmylėtą knygą. Nuostabus ne tik leidimas. Unikali ir pati istorija, struktūra bei išskirtinis, taupus, žaismingas rašymo stilius.
Perskaičius norėjosi istorijoj pagyventi, jos taip lengvai nepaleisti. Iš pradžių nesusigaudžiau kodėl, bet vėliau supratau, kad buvo nemažai sąlyčio taškų. Tekste radau minčių, kurias pasižymėjau, atsakymų į klausimus, kurių nespėjau sau užduoti.
Keletas mano supratimų:
- Iš namų išvažiuojame tam, kad į juos grįžtume.
- Kartais per vėlai suprantame, kaip labai moterims reikalingos kitos moterys.
- Atleisti sau sunkiau nei kitiems.
Galbūt vietomis užsižaista su detalėmis, bet iš kitos pusės, tas istorijos dalis skaičiau kaip laišką sau. Tikrą, gyvą, būtiną, nešlifuotą pokalbį, iš kurio trykšta pūliai, sultys, bet viso to reikia, kad žaizda pradėtų gyti.
Žodžiu, „Grybo sapno“ istorija įteikta su pagarba skaitytojui. Pasakojimas atmosferiškas, logiškas, rafinuotas, gyvenimiškas. Didžiulis malonumas buvo pamažu jį lukštenti, pagyventi G. Grušaitės sukurtame pasaulyje ir kitomis akimis pamatyti Kuršių neriją, Lietuvą, dabartį ir ateities viziją.
_