Pier Vincenzo Piazza. Homo biologicus: apie mokslą visiems suprantama kalba
Pier Vincenzo Piazza yra italų kilmės prancūzų medikas, psichiatras, neurobiologas. Jo specializacija – narkologija bei psichikos sutrikimai (darosi įdomu). Šis iš tiesų žiniomis pasikaustęs autorius knygoje „Homo biologicus“ paprastai pasakoja apie be proto įdomius dalykus. Apie juos – kiek vėliau, o dabar trumpai susakysiu, kodėl išvis ši knyga atsidūrė mano rankose.
Gana griežtai atsirenku, ką skaityti. Stengiuosi skaityti tokią literatūrą, kurią, mano galva, yra verta skaityti. Laisvas laikas neteka upėmis, dėl to prieš ką nors skaitydama savęs paklausiu, ar tas skaitinys man ką nors naujo duos. Dabar žinau, kad mano lūkestis – pateisintas. Knyga „Homo biologicus“ naujų žinių galvon įnešė ir dar ryškiais skirtukais jas sužymėjo – prisiminti tikrai yra ką.
Biologija buvo mano viena mėgstamiausių pamokų mokykloje. Greičiausiai niekieno nenustebinsiu pasakydama, kad mylimiausia pamoka visgi buvo lietuvių kalba, tačiau biologija taip pat užėmė svarbią vietą tuometiniame mano gyvenime. Štai dėl ko taip norėjau perskaityti šią knygą.
Ar pasigailėjau? Jokiu būdu!
Prisipažinsiu – knygą „Homo biologicus“ skaičiau ilgai. Tada, kada norėjosi skaityti, o protas reikalavo sudėtingesnės informacijos. Neskubinau savęs. Perskaičiusi ilgai delsiau rašyti apžvalgą. Ką aš pasakysiu? Ir dabar nesu įsitikinusi.
Tačiau viskas yra kur kas paprasčiau. Trumpai tariant, autoriaus Pier Vincenzo Piazza knyga „Homo biologicus“ man išties patiko. Taip, vietomis informacija gal ir kartojasi, mintys yra drąsios, vietomis aštrios, bet visada smagu perskaityti kažką, kas turi galios tave paveikti.
Homo biologicus: ką galvojau atvertusi pirmą ir paskutinį puslapį
Perkopusi šešiolika knygos puslapių pasižymėjau, kad pradžia – drąsoka. Nemažai kalbama apie nematerialią žmogaus esatį, lyg ir norima kritikuoti tikėjimą (nemėgstu, kai spardoma į vienus vartus), bet paaiškėja, kad autorius paprasčiausiai išsako savo poziciją ir ją pagrindžia. Pagrįstumo man ir norėjosi.
Ant viršelio yra išspausdintas toks sakinys: „Knyga nesiekia paneigti žmogaus nematerialumą ir pašlovinti biologiją, bet, priešingai, parodo, kad naujausi biologijos atradimai priartina ją prie nematerialios dvasios.“
Ką sužinojau? Biologija kinta. Ji gali būti nulemiama gyvenimo patirčių. Yra drąsu teigti, kad iš tiesų galime save apibūdinti. Motinos elgesys gali atsiliepti tolimesniame gyvenime, bet gali ir neatsiliepti. Bene labiausiai įsiminusi citata: „Moksliniai atradimai dažnai daromi greičiau, nei spėja paplisti jų rezultatai“ (p. 64). Štai dėl ko tiek mažai žinome apie mokslininkų pasiekimus ir esame linkę tikėti apsamanojusiais stereotipais. Kaip svarbu yra domėtis!
Versdama puslapius, šią populiarojo mokslo knygą pamilau. Sužinojau ir pritaikiau sau. Pavyzdžiui, suvokiau, kad stresas turi tiek neigiamų, tiek teigiamų aspektų. Lėtinis stresas yra kenksmingas, o momentinis – apsaugantis. Sveika yra trumpai pastresuot!
Prisiminimai yra užkoduojami, laisvės siekis būdingas ne vien žmonėms. Sužinojau, kas per vienos tos bemiegės naktys ir kad nesame viršesni už kitas rūšis! Taip pat autorius Pier Vincenzo Piazza pateikia įdomių įžvalgų apie antsvorį, pabrėžia, kad reikia atskirti nedorybes nuo ligų. Paaiškina, koks yra trijų patiekalų vakarienės tikslas ir kad narkomanija sergama ne dėl valios trūkumo.
Skeptiškai skaičiau pirmuosius puslapius. Laimei, nenustojau jų versti. Kiekvienas skyrius kaip šaltas dušas: gali būti nelabai malonu. Svarbu knygos nemesti – neabejotinai sužinai įdomių, akiratį praplėčiančių dalykų.
Kam rekomenduoju?
Nuoširdi rekomendacija tiems, kurie galbūt neskaito grožinės literatūros ir / arba nori sužinoti nemažai koncentruotos informacijos apie biologiją, žmogų ir jo prigimtį, naujausius tyrimus šia tema. Tiesa, Pier Vincenzo Piazza knygą būtų galima trumpinti, bet galbūt toks ir buvo tikslas – kad keliskart pakartota informacija įsimintų.
Ši mano rašliava panėšėja į minčių kratinį, o ne apžvalgą, bet tik dėl to, jog tų minčių išties mano galvoj nemažai užsiliko. Knyga papurtė ir vienareikšmiškai buvo naudinga žinių prasme.
Knyga skaitoma išties lengvai: autorius Pier Vincenzo Piazza rašo sąmojingai, su mokslu nieko bendro neturintiems žmonėms suprantama kalba. Imkit ir skaitykit.
Didžiulis ačiū „Rašytojų sąjungos“ leidyklai už galimybę perskaityti šią knygą. Taip pat norisi pasidžiaugti ir vertėjos Gretos Štikelytes darbu – tekstas skaitėsi be jokių trukdžių.
Iki kitų kartų!