KNYGŲ LENTYNA. 2025 II PUSMETIS IR METŲ ĮSIMINTINIAUSIOS: RAIZGUS GYVENIMAS, ELENA ŽINO, DEMONAS VARIAGALVIS IR KITOS
2025-aisiais perskaičiau 28 knygas. Bėgant metams supratau, kad laimę man teikia ne perskaitytų knygų skaičius, o kokybė. Taip pat vis primenu sau, kad knygos galiojimo laiko neturi, tad mielai skaitau ir seniau išleistas knygas. Jei jaučiatės panašiai, kviečiu permest akimis trumpas apžvalgas ir išsirinkti kitą savo skaitinį.
Tad šių metų suvestinė atrodo taip:
I pusmečio knygas aprašiau čia. Šiandien trumpai pristatysiu dar neaprašytas II pusmečio knygas, o pabaigoje rasit ir šešias labiausiai įstrigusias istorijas.
SARA GORDA. BEGALINĖ NAKTIS*
Karti, sodri ir intymi istorija apie motinystę. Jokių vardų ir nereikalingų detalių, tik per puslapius besisunkiantis mamos nerimas ir kitų sunkių jausmų mišinys. Patiko.
CLAUDIA PIÑEIRO. ELENA ŽINO
Įtariau, kad smūgiuos stipriai, bet kad nokautuos, nesitikėjau.
Visų pirma, sužavėjo pasakojimo stilius. Mėgstu sunkias, klampias, gyvenimiškas istorijas, bet tik tada, kai jos patiektos lengvai, sklandžiai, su stabtelėjimais ten, kur reikia. Pastebėjau, kad tokia kombinacija į širdį ir atmintį sminga giliau ir paveikiau.
Taigi Elenos istorija apie šiurpią, kūną griaunančią ligą, užsispyrimą, santykius su dukra, pareigas bei įsitikinimus man suderėjo nuostabiai. Knyga ne tik leido pasimėgaut nuojautos žaidimais, bet ir pakeitė žodžio „sunku“ suvokimą.
Ne gera, o tiesiog puiki knyga su stipriu emociniu užtaisu.
MERLIN SHELDRAKE. RAIZGUS GYVENIMAS: KAIP GRYBAI KURIA MŪSŲ PASAULĮ, KEIČIA MĄSTYMĄ IR FORMUOJA ATEITĮ
Neįtikėtinai nuostabi knyga. Skaityt ramiai negalėjau – kas antrą sakinį norėjos žymėtis užrašuose. Lažinuos, kad bent pusė faktų jus nustebintų ir sakytumėt, kad „skamba kaip iš fantastikos srities“.
Tad imk ir skaitykit. Ne tik sužinosit, kokiame avatariškame pasauly gyvename, bet ir galėsit užknisti savo draugus su „ar žinojai, kad“ frazėmis. Dargi skaitant lengva pajaust autoriaus atsidavimą šiai temai ir vertėjo profesionalumą.
Na ir paskutinis, kiek netikėtas pastebėjimas – knyga nuteikia pozityviai apie mūsų visų ateitį.
JON FOSSE: TRILOGIJA*
Gal ir skamba kaip prieštara, bet morališkai sudėtingos istorijos skaitymas buvo kaip absoliutus ištirpimas meditacijoj. Atrodė, kad skaitydama girdėjau pasakotojo balso tembrą ir jutau pulsuojantį pasakojimo greitį – taip įtikinamai skambėjo.
Labai patiko. Ne tik pasakojimo būdas, bet ir skandinaviškai atšiauri istorija, kurios centre – persipinantis naivumas ir bandymas išlikti. Vis dar apie ją pagalvoju.
KRISTINA PETRAUSKĖ. SLANIMO RAGANOS*
Per dideli lūkesčiai. Parako turėjusi istorija pamažu užgeso, o aš snaudžiau, vietom prabusdavau ir vėl užsnūdavau. Na niekaip nepavyko įsijausti.
Gal istorijai esu kiek per sena? Gal dėl to veikėjai ir jų pasirinkimai ne visai įtikino? O gal jau esu skaičiusi geresnių kūrinių panašia tema? Trys taip.
Pati stebiuosi savo vertinimu, nes šiaip autorė pasakoti geba, tik teksto formato prisijaukinti nepavyko.
MARIA JUDITE DE CARVALHO. TUŠČIOS SPINTOS*
Apie moterų tarnystę, buvimą namuose su vaikais ir vidinį konfliktą, o vėliau ir pabudimą. Žiauriai patiko, nors dar nesu nieko panašaus patyrusi (ir tikiuosi patirti savaip, tai yra, nepatirti to, ką išgyveno pagrindinė veikėja).
Istorija žiauroka, tarsi atviras pjūvis be narkozės, bet būtina istoriniam kontekstui pravalyti, kad galėtume sąmoningėti. Skaitysiu dar kartą, tik jau kitomis akimis.
MADELINE MILLER. KIRKĖ
Kiek daug nuomonių apie šią knygą-fenomeną jau prirašyta, tad aš – trumpai.
Labai patiko įkrist į pasakojimą ir tokiu būdu prisimint graikų mitus. Tiesiog nuostabiai sudėliota istorija. Taip, knygos bumas jau praėjęs, bet vis tiek jūsų vietoj įtraukčiau į norimų perskaityt sąrašą. Gi knygos galiojimo laiko neturi.
SIRI RANVA HJELM JACOBSEN. SALA*
Autorė perteikė ne tik man niekad nepažintas kelių emigrantų kartų patirtis, bet ir kraštovaizdžio ryškumą. Rašymo stilius taupus ir poetiškas. Tekstu buvo galima skonėtis.
Tarsi viskas čia turėjo man suderėti, bet perskaičius pasigedau to jausmo, kai dar kurį laiką noris pabūt tik su knyga.
HALLGRÍMUR HELGASON. 60 KILOGRAMŲ ANTAUSIŲ
Žaviuosi, kaip gerai Hallgrímur Helgason valdo plunksną. Jei esat jautrūs kvapams ir vaizdams, atsargiai. Aha, taip įtikinamai jis rašo.
Itin įdomiai aprašyta gleivėta Islandijos istorija ir laikmečių sankirta. O kur dar visas brendimo gražumas ir pirmieji meilės reikalai. Net jei ir buvo kiek ištęstų vietų, visuma džiugino ir nepaleido (ypač antroji knygos pusė).
Tad jei domina Islandija, istorija ir nesibaitot žvarbumo, radot kitą skaitinį, o aš dar parymosiu prie langelio, kol išeis trečioji dalis.
SOLVEJ BALLE. APIE TŪRIO APSKAIČIAVIMĄ (I)
Košmariška hipnozė, kurią džiaugiuosi patyrusi. Taip, būtent tai ir turėjau omenyje.
Kitokia knyga, sužadinusi smalsumą, kuris, beje, nebuvo patenkintas, tik paskatino pasikapstyti savyje. Autorė rašo nepretenzingai, bet vis patampo už ūsų, sujudina kažką viduj. Jau ruošiuos skaityti antrą dalį, girdėjau, kad geresnė už pirmąją.
STEPHEN KING. MIZERĖ*
Aha, Kingas rašo taip gerai, kad šiek tiek norisi užjausti antagonistą, skaitant susikurti vaizdiniai persikelia į sapnus ir šiaip mėgaujiesi kiekvienu istorijos sakiniu. Daugiau neturiu ką pridurti.
BARBARA KINGSOLVER. DEMONAS VARIAGALVIS
Be jokios abejonės, knyga keliauja į metų topą. Taip lengvai papasakota, taip gerai sudėliota, taip giliai įsminganti. Sudėtingus gyvenimus ir patirtis autorė aprašė su didžiuliu lengvumu, humoru ir išmintimi.
Taigi istorija atitiko visus svarbiausius kriterijus:
- Puikiai parašyta. Slengas ir humoras – vietoje ir laiku.
- Sunku atsitraukti. 568 puslapiai? Nepajutau.
- Praplėtė akiratį. Rednekai, miestas, kaimas, narkotikai, runkelių kadilakai. Stipru.
- Privertė susimąstyt. Vis dažniau pastebiu ne tik savo aplinkos burbulą.
- Norisi darkart skaityt. Gal visgi kažką praleidau?
„Keturi demonai, išperėti keturių skirtingų badaujančių širdžių.“
VAIVA RYKŠTAITĖ. PIRMĄKART MAMA
Kiek chaotiškai parašyta knyga – turbūt kaip pati motinystė.
Autorė įtaukė istorinių faktų, mokslinių tyrimų, pasidalijo sava patirtimi ir dar knygų prirekomendavo.
Radau nemažai praversiančios informacijos. Tikrai neblogas, nors ir kiek neapibrėžtas atspirties taškas šviežiai iškeptoms mamoms (ar planuojančioms tapti).
JENNIFER CROFT. IRENOS REI IŠNYKIMAS*
Istorija tarsi turėjo visus reikalingus ingredientus įspūdžiui palikti: Belovežo giria (didžiausias Europoje reliktinis lygumų miškas), grybai, aplinkosauga, rašytojai ir vertėjai, tvinpyksiška atmosfera ir dingimas.
Visgi skaitydama aptikau nemažai „wtf“ vietų. Išvargino vienos veikėjos pasirinkimai ir nuolatinės dramos. Istorija parašyta gana pretenzingai (tai dar būčiau galėjusi toleruoti), bet pavargau skaityti dėl minėtų priežasčių, tad ir balas atitinkamas.
Mano išvada – forma užgožė potencialo turėjusį turinį.
MARCIN WICHA. DAIKTAI, KURIŲ NEIŠMEČIAU*
Iš pradžių smalsiai iš smulkių detalių lipdžiau mirusios veikėjos portretą, bet galiausiai man pritrūko sąlyčio taškų, išraiškos, gylio. Drungnokas įspūdis.
AUSTĖJA ŠIDLAUSKAITĖ. GIMĘ JAUSTI
Puiki knyga ne tik apie jautrumą, bet ir apie emocijų valdymo svarbą, santykius bei apskritai sveikatą. Kruopščiai atrinkti moksliniai tyrimai, asmeninė ir kitų žmonių istorijos, istorinis kontekstas – viskas čia darniai suskambėjo. Nesitikėjau, kad knyga bus tokia informatyvi.
Nepratusiems gali kliūti vaizdinga kalba, bet iš esmės knyga parašyta aiškiai ir suprantamai. Verta pabandyti joje paieškoti atsakymų.
Na, o dabar – metų įsimintiniausios:
Susimatom Goodreads? Nuoroda čia.
Tai tiek. Tegul 2026-aisiais man ir jums pavyksta atrasti kuo daugiau savų knygų. Iki kitų kartų.
* – leidyklų dovanos.